- Anfabrikas uolos ir rūsiai

Aukštos, gražios, rausvos 17 m uolos. Papėdėje įvairios stačiakampės kiaurymės – tai buvę rūsiai, kurie jau seniai yra apleisti. Žemesnė uolienos dalis kaip siauras uolų luitas yra virš vandens – apie keturis metrus aukščiau yra kiaurymė-rūsys.

Uolas galima regėti ir Rygos kalne bei už jo. Gana įprasta, kad uolose išliko rūsiai, kurie buvo naudojami vynui ir įvairiems maisto produktams saugoti. Istorinė šių rūsių vertė neįkainojama. Tai valstybinės reikšmės geologinis ir geomorfologinis gamtos paminklas.

Prie Anfabrikas uolų šliuzai Lygatnės upę „padalija“ į dvi atskiras upes: vieną, kurios užduotis yra tekėti į Gaują ir užtikrinti migruojančių lašišų bei upėtakių neršto vietas, ir kitą, kurios užduotis yra aprūpinti Lygatnės popieriaus fabriką ypač svarbia popieriaus gamybai medžiaga – vandeniu. Tiesiai iš Lygatnės upės geriamas vanduo, srauni tėkmė ir Lygatnės gamtos reljefas 1814 metais paragino Rygos verslininkus Konradą Justą Štrogą ir Karlą Kiberą sudaryti sutartis dėl Paltmalės dvaro malūno ir aplinkinių žemių nuomos ir pradėti popieriaus manufaktūros statybą.

Teritorijoje prie Anfabrikas uolų, šalia pasakojimų apie uolas, olas ir rūsius, galima susipažinti su inžinieriniais-techniniais 19 amžiaus pasiekimais. Čia yra akveduko atramos (akveduko iliustracija žemiau), kurios dar prieš nepilnus du šimtus metų veikė, kad iš senųjų šliuzų tiektų vandenį Anfabrikas (Handfabrik) poreikiams. Čia galima susipažinti su šliuzų ir kanalų sistema, kuri iki mūsų dienų veikia, kad aprūpintų popieriaus fabriką būtinu popieriaus gamybai vandeniu. Ir žinoma… su uolomis bei rūsiais.